Massimo d'Azeglio biografija
Turinys
Biografija - Menas, kultūra ir pilietinė aistra
Massimo Taparelli, Azeglio markizas, gimė Turine 1798 m. spalio 24 d. Su šeima gyveno tremtyje Florencijoje Prancūzijos Pjemonto okupacijos metais. Po Napoleono žlugimo mokėsi universitete Turine.
Tuomet jis pagal šeimos tradiciją pradėjo karinę karjerą, kurios atsisakė 1820 m. Apsigyveno Romoje ir mokėsi tapybos pas flamandų meistrą Martiną Verstappeną.
1825 m. Massimo d'Azeglio pradėjo rašyti sentimentaliomis ir patriotinėmis temomis. 1831 m. mirė jo tėvas: jis persikėlė į Milaną, kur susipažino su Alessandro Manzoni'u. D'Azeglio vedė jo dukterį Giulia Manzoni, kuriai padovanojo savo pirmąjį romaną "La sagra di San Michele" ir kurios tema jau buvo nutapęs grynai romantinės intonacijos paveikslą.
Vėlesniais metais jis atsidėjo rašymui; 1833 m. parašė "Ettore Fieramosca o Lo disfida di Barletta", 1841 m. - "Niccolò de' Lapi ovvero i Palleschi e i Piagnoni" ir nebaigtą "La lega lombarda".
Taip pat žr: Francesco Lollobrigida: biografija, politinė karjera, asmeninis gyvenimasTačiau D'Azeglio ir toliau tapė patriotines ir sentimentalias temas, kurios kartu su peizažais (paeseggi) buvo būdingos visai jo kūrybai.
Savo politinę karjerą jis pradėjo 1845 m. išleisdamas įvairius antiustriškus pamfletus ("Gli Ultimi casi di Romagna" yra geriausiai žinomas jo pamfletas).
Jis aktyviai dalyvavo 1848 m. dienomis, o po Novaros Viktoras Emanuelis II pakvietė jį į Ministrų tarybos pirmininko postą, kurį jis užėmė nuo 1849 iki 1852 m. Jo įpėdiniu turėjo tapti Kavūras.
Atsisakęs prezidento posto, jis nusišalino nuo aktyvaus politinio gyvenimo, tačiau rėmė Krymo ekspediciją ir 1860 m. buvo Milano gubernatorius.
Paskutiniai jo gyvenimo metai bus skirti autobiografijai "Mano prisiminimai".
Taip pat žr: Andrea Mainardi biografijaMassimo d'Azeglio mirė 1866 m. sausio 15 d. Turine.