Ericho Marijos Remarko biografija
Turinys
Biografija - Karo baisumai
- Svarbiausios Ericho Marijos Remarko knygos
Erichas Paulis Remarkas gimė 1898 m. Vokietijos Vestfalijos regione prancūzų kilmės šeimoje; prisimindamas šias šaknis ir atiduodamas pagarbą motinai Marijai, jis pasirašinėjo savo kūrinius vardu Erichas Marija Remarkas .
Tėvo knygrišio darbo dėka gyveno padoriomis sąlygomis, o 1915 m. baigęs privalomąją mokyklą įstojo į Osnarbrucho katalikų seminariją. 1916 m. buvo priverstas nutraukti mokslus, nes buvo pašauktas į karinę tarnybą.
Taip pat žr: Burto Reynoldso biografijaKitais metais jis paskiriamas į šiaurės vakarų Prancūzijos frontą netoli Verdeno, kur fronto linijoje patiria vieną žiauriausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių - "Flandrijos mūšį". Šio karo metu Remarką ištinka sunkios depresijos krizės, kurias sukelia karinis gyvenimas ir kurių pasekmėspaveikė jo charakterį iki pat mirties; būtent tokios vidinės žaizdos paskatino jį rašyti.
Remarque'as pradėjo rašyti XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje, gyvendamas, kaip ir daugelis kitų jo kartos atstovų, nesaugiomis sąlygomis, būdingomis karo veteranams. Ši nerimo ir sumišimo atmosfera, kuri paveikė jo laikų vyrus, giliai paženklintus karo patirties, aprašyta romane "Kelias atgal" (1931 m.), jo šedevro "Fronte nieko naujo" tęsinyje.Vesternas" (1927 m.) - romanas-dienoraštis, kuriame atkuriamas grupės jaunų vokiečių studentų gyvenimas tranšėjose ir dramatiškai pasakojama apie Pirmąjį pasaulinį karą.
Remarque'o romanas parašytas tiesiai ir blaiviai, jis nebuvo sentimentalus, bet nebuvo ir nejautrus: jis tiesiog siekė objektyvumo: "nei kaltinimas, nei išpažintis", kaip rašoma įžangoje, bet kartos, "kurią, nors ir išvengusią sviedinių, sunaikino karas", kronika. Neutralus požiūris, sukrėtęs tuos, kurie turėjo herojišką viziją.1914-18 m. Karas smerkiamas radikaliai, karštai analizuojant siaubingą materialinį ir dvasinį sunaikinimą, kurį jis sukėlė.
1927 m. rankraščio leidėjo teko laukti gerus dvejus metus. 1927 m. pasipriešinimas tokio karo romano, kuris, trumpai tariant, nesiūlė herojiškos konflikto vizijos, leidybai buvo labai stiprus. Vėliau pacifistai liaupsino šį kūrinį, tačiau nacionalsocialistai ir konservatoriai kaltino Remarką defetizmu ir nepatriotizmu, o toks požiūrisįtraukė rašytoją į persekiojimą prieš tą meno rūšį, kurią naciai vadino "išsigimusia".
Kai 1930 m. Berlyne buvo parodyta JAV sukurta kino versija, vėl kilo riaušės, įsikišo cenzūra ir uždraudė rodyti romaną Vokietijoje. 1930 m. romanas daug skolingas kino filmui, kuris leido jį plačiai platinti besikuriančioje žiniasklaidos visuomenėje.
Hitleriui užgrobus valdžią, Remarque'as, laimei, buvo Šveicarijoje: 1938 m. iš jo buvo atimta Vokietijos pilietybė. Rašytojas kentėjo tremties sąlygas, tačiau vėliau persikėlęs į Ameriką tęsė mokslininko ir antikarinio liudininko darbą. Vėliau jis vėl grįžo į Šveicariją ir 1970 m. rugsėjo 25 d. mirė Lokarne.
Taip pat žr: Menotti Lerro biografijaVėlesni romanai taip pat įkvėpti pacifistinių ir solidaristinių idealų ir įkvėpė daugybę žanrinių filmų.
Svarbiausios Ericho Marijos Remarko knygos
- "Vakarų fronte nieko naujo" (Im Westen nichts Neues , 1927)
- "Trys draugai" (Drei Kameraden, 1938)
- "Mylėk savo artimą" (Liebe deinen Nächsten, 1941)
- "Trimfės arka" (Trimfės arka, 1947 m.)
- "Laikas gyventi, laikas mirti" (Zeit zu leben und Zeit zu sterben, 1954)
- "Lisabonos naktis" (Die Nacht von Lissabon, 1963)
- "Šešėliai rojuje" (Schatten im Paradies, 1971)